Panevėžio rajono švietimo centras bendradarbiaudamas su tarptautiniais partneriais iš devynių Europos šalių (Bulgarijos, Italijos, Ispanijos, Lenkijos, Lietuvos, Portugalijos, Rumunijos, Šiaurės Makedonijos, Turkijos) bei Panevėžio rajono ikimokyklinio ugdymo įstaigomis įgyvendina „Erasmus+“ KA3 projektą „Robotika prieš patyčias“ (toliau – „RoBy“). Mokytojai mokosi  tarptautiniuose mokymuose, kurie vyksta Burgos (Ispanija) universiteto „Moodle“ platformoje.  Šiame straipsnyje pristatome, kokias praktines patyčių prevencijai skirtas veiklas ikimokyklinio ugdymo mokytojai organizuoja Panevėžio r. Velžio lopšelyje-darželyje „Šypsenėlė“.

Robotukas ne tik judantis ir kalbantis žaislas, kuris teikia džiaugsmą, bet ir puiki ugdymo priemonė. Kiekviena edukacinė priemonė atlieka tam tikrą ugdomąją funkciją, lavina vaiko gebėjimus. Robotukas „Mind Designer“ padeda ugdyti įvairias vaikų kompetencijas. Viena iš jų – socialinė kompetencija. Socialinę kompetenciją sudaro emocijų suvokimas ir raiška, savireguliacija ir savikontrolė, savivoka ir savigarba, santykiai su suaugusiaisiais ir bendraamžiais, iniciatyvumas ir atkaklumas, gebėjimas spręsti problemas.

Pradedant ugdomąją veiklą, kurioje bus naudojami robotukai, vaikai supažindinami su pagrindinėmis emocijomis, kalbamasi, kada ir kodėl jos kyla.  Iki šiol buvo teigiama, kad žmogus atpažįsta ir savo veido išraiška geba išreikšti šešias pagrindines emocijas – laimę, liūdesį, pyktį, baimę, nuostabą ir pasibjaurėjimą, tačiau remiantis naujausiais tyrimais, kuriuos atliko Neuromokslų ir psichologijos instituto mokslininkai Glazge, atpažįstamos yra tik keturios emocijos. Pyktį ir pasibjaurėjimą bei baimę ir nuostabą, tyrinėdami veido išraiškas, mokslininkai įvardijo ne kaip atskiras emocijas, o kaip emocijų poras, kurių skirtumai išryškėja daug vėliau. Taigi edukacinių veiklų su robotukais metu pagrindinis dėmesys skiriamas keturioms emocijoms – laimei, liūdesiui, pykčiui ir baimei atpažinti.

Programuojant robotuką ugdoma ir skaitmeninė vaikų kompetencija, kuri siejama su komunikavimo kompetencijos ugdymu. Žaisdami vaikai pasakoja, ką jie mato paveikslėlyje, link kurio keliauja robotukas.  Stebėdami paveikslėliuose pavaizduotų veikėjų veido išraiškas vaikai įvardija, kaip jaučiasi veikėjai, mokytojo padedami kalbasi apie tai, kada jie patys išgyveno tokias emocijas.  Kartais vaikai nenori atskleisti tikrųjų savo išgyvenimų, tada galima paprašyti papasakoti, ką išgyvena robotukas. Kalbėdami robotuko vardu, vaikai lengviau išreiškia išgyventas  emocijas.  

Žaisdami su robotuku vaikai stebi kitų vaikų emocijas. Jie mato, kad vieni vaikai valdo savo emocijas, pavyzdžiui, kantriai laukia, kol ateis jų eilė programuoti robotuką, o kiti pyksta, dar kiti džiaugiasi, kai draugas sėkmingai numato robotuko žingsnius ir jį suprogramuoja. Ikimokyklinio amžiaus vaikai žaisdami supranta, kad gali klysti, robotukas gali nuvažiuoti ne ten, kur vaikas norėjo. Tokiu atveju nereikia sureikšminti, kad vaikas suklydo, galima sakyti, kad tiesiog robotukas ne ten nuvažiavo. Taip sumanus mokytojas gali valdyti vaiko pyktį, tačiau reikia akcentuoti, kad vaikas gali padėti robotukui išvengti tokių klaidų, todėl programavimas reikalauja susikaupimo bei susikoncentravimo. Pastebėjome, kad žaisdami su robotuku vaikai mokosi valdyti savo emocijas, nuoširdžiai priima draugų suklydimus, jų nesmerkia, nevadina negražiais žodžiais, bendradarbiauja patardami, kaip išvengti klaidų.

Kaip matote, robotuko „Mind Designer“ programavimas susijęs ne tik su emocijų raiška, bet ir su bendravimu bei bendradarbiavimu tiek su vaikais, tiek su suaugusiaisiais. Programuodami robotuką vaikai turi išlaukti, iškelti draugui uždavinį, sugebėti gražiai patarti, kuriuos mygtukus reikia paspausti,  išgirsti kitų vaikų pasiūlymus bei mokytojo paaiškinimus. 

Žaidžiant atsiskleidžia vaikų iniciatyvumas, atkaklumas siekiant, kad robotukas pasiektų tikslą. Jei nepasiseka, vaikai nenutraukia žaidimo, jie vėl spaudžia mygtukus galvodami, kaip pasiekti finišą. Kartais reikia kelių bandymų, kad pavyktų, tačiau programuodami robotuką vaikai ugdosi atkaklumą ir bendradarbiaudami sprendžia iškilusias problemas.

Robotukas „Mind Designer“ – tai gera grupinio darbo įgūdžių formavimo priemonė. Kiekvienoje grupėje yra skirtingų gebėjimų ir skirtingą emocinį intelektą turinčių vaikų. Organizuodamas minėtas veiklas  mokytojas gali suformuoti tokias grupes, kuriose gali atsiskleisti visų vaikų gebėjimai. Vienoje grupėje gali bendradarbiauti ir tie vaikai, kurie dažniau pykstasi, tik šiai grupei reikės didesnės mokytojo pagalbos siekiant išvengti konflikto ir padedant kartu ieškoti problemos sprendimo būdų. Susitapatindami su robotuku ir bendradarbiaudami mažoje grupelėje netgi tylesni vaikai drąsiau išsako savo mintis bei kartu su kitais siekia bendrų grupės tikslų.  

Inga Baltrimavičienė, Panevėžio r. Velžio lopšelio-darželio „Šypsenėlė“ mokytoja; Renata Jankevičienė, Panevėžio rajono švietimo centro direktoriaus pavaduotoja, projekto „RoBy“ ekspertė

Plačiau apie projekto „RoBy“ skaitykite (http://www.roboticsvsbullying.net/) ir socialiniame tinkle „Facebook“ („Erasmus+KA3 RoBy“). „Erasmus+“ projektas „Robotika prieš patyčias – RoBy“  (angl. „Robotics Versus Bullying – RoBy“, Nr. 612872-EPP-1-2019-1-IT-EPPKA3-PI-FORWARD) finansuojamas remiant Europos Komisijai. 

Šis pranešimas atspindi tik autorių požiūrį, todėl Komisija negali būti laikoma atsakinga už bet kokį jame pateikiamos informacijos naudojimą.

 

Leave a Reply

Discover more from Robotics Versus Bullying

Subscribe now to keep reading and get access to the full archive.

Continue reading